|
|||
Kas yra taupus namas?
Dar visai neseniai „geresnis“ namas buvo tas, kuris didesnis, daugiau kvadratinių metrų garantavo didesnę turto vertę, o pastato energijos suvartojimas neturėjo didelės reikšmės. Paskutiniu metu sparčiai kylant energijos išteklių kainoms išlaikyti didelius plotus darosi brangu, atsiranda poreikis taupyti, o tuo pačiu ir naujas vertinimo matas – energinis efektyvumas. Vienas pagrindinių jo rodiklių, energijos kiekis reikalingas namo šildymui. Standartiškai energinis efektyvumas klasifikuojamas taip pat kaip ir buitiniai prietaisai - A, B, C, D ir t.t. Taip pat yra ir tokių taupių namų standartų kaip pasyvus namas, aktyvus namas, saulės namas, nulines energijos namas, pliusinės energijos namas ir kiti. Kiekvienas jų turi tam tikrus reikalavimus energiniam efektyvumui ir energijos gavybos būdams.
Ateities standartai
Šiandien Lietuvoje statomi gyvenamieji namai pagal minimalius reikalavimus turi atitikti C energinio naudingumo klasę. Pagal 2010.31 Europos Sąjungos pastatų energetinio naudingumo direktyvą nuo 2020 metų visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalės atitikti aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal šiandienos reikalavimus statomi namai praras savo vertę arba turės būti kapitališkai rekonstruoti.
Galimybės
Jau šiandiena nėra techninių kliūčių pastatyti nulinės energijos namą kuris visą jam reikalingą energiją autonomiškai pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tokio namo statyba lyginant su standartiniu namu smarkiai pabrangtų ir skaičiuojant šiandieninėmis energijos kainomis tai ekonomiškai nenaudinga kadangi atsipirkimo laikas būtų kelios dešimtys metų. Todėl svarbiausia užduotis surastį aukso vidurį ir šiai dienai geriausias pasirinkimas būtų A energinio efektyvumo klasės namas. Lyginant su C klasės namu statyba pabrangtų iki 10 %, o sutaupyti galima apie 80 % energijos sunaudojamos šildymui. Skaičiuojant konkrečiomis kainomis papildomos išlaidos atsiperka per mažiau kaip 10 metų.
Dar visai neseniai „geresnis“ namas buvo tas, kuris didesnis, daugiau kvadratinių metrų garantavo didesnę turto vertę, o pastato energijos suvartojimas neturėjo didelės reikšmės. Paskutiniu metu sparčiai kylant energijos išteklių kainoms išlaikyti didelius plotus darosi brangu, atsiranda poreikis taupyti, o tuo pačiu ir naujas vertinimo matas – energinis efektyvumas. Vienas pagrindinių jo rodiklių, energijos kiekis reikalingas namo šildymui. Standartiškai energinis efektyvumas klasifikuojamas taip pat kaip ir buitiniai prietaisai - A, B, C, D ir t.t. Taip pat yra ir tokių taupių namų standartų kaip pasyvus namas, aktyvus namas, saulės namas, nulines energijos namas, pliusinės energijos namas ir kiti. Kiekvienas jų turi tam tikrus reikalavimus energiniam efektyvumui ir energijos gavybos būdams.
Ateities standartai
Šiandien Lietuvoje statomi gyvenamieji namai pagal minimalius reikalavimus turi atitikti C energinio naudingumo klasę. Pagal 2010.31 Europos Sąjungos pastatų energetinio naudingumo direktyvą nuo 2020 metų visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalės atitikti aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal šiandienos reikalavimus statomi namai praras savo vertę arba turės būti kapitališkai rekonstruoti.
Galimybės
Jau šiandiena nėra techninių kliūčių pastatyti nulinės energijos namą kuris visą jam reikalingą energiją autonomiškai pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau tokio namo statyba lyginant su standartiniu namu smarkiai pabrangtų ir skaičiuojant šiandieninėmis energijos kainomis tai ekonomiškai nenaudinga kadangi atsipirkimo laikas būtų kelios dešimtys metų. Todėl svarbiausia užduotis surastį aukso vidurį ir šiai dienai geriausias pasirinkimas būtų A energinio efektyvumo klasės namas. Lyginant su C klasės namu statyba pabrangtų iki 10 %, o sutaupyti galima apie 80 % energijos sunaudojamos šildymui. Skaičiuojant konkrečiomis kainomis papildomos išlaidos atsiperka per mažiau kaip 10 metų.